2010 m. sausio 16 d., šeštadienis

pakistanais kvepianti misraine









Vakar grizau is Barselonos. Daug minciu sukasi po keliones. Pabandysiu jomis pasidalinti is uzrasu:

* Barselona:
"sia diena neivyko per daug dideliu nuotykiu, gal del to, kad ju nelabai ir ieskojom. Siandien zaidem "gaudynes" - apziurinejom gaudi darbus. Dar karta supratau ant kiek architektura neturi ribu. Barselona turbut tai galetu geriausiai irodyt. Cia tikrai sutiksi keistu, atrodo nevykusiu pastatu, taciau juose kazkas yra. Galbut tai ir yra tas Barselonos veidas: nesuvokiamas ir crazy. Bet ka tie pastatai. Ach Vaidai, vis apie pastatus..
Nenoreciau cia gyvent. Miestas didelis be aiskesnio identiteto, visi skuba, kulturu milijonas..kas as buciau cia tarp sitos mazosios Azijos? Pakistanais kvepiantis berniukas su rysuliu kulturos, bet be savojo veido."
* Vos buvau neapvogtas, per savo ziopluma. Jei ne mano didelis ugis ir geras smugis, buciau dbr nelaimingas kaip tapke. Ne ne.. Ka cia as. Bailys - mazas katukas. Jei ne juodos panteros isdygusios is niekur, miaukciau prarades pusrytini pienuka. (daugiau galit paskaityt uzrasuose kuriuos atfotkinau)
* Pasiilgau visu. Cia gera, bet nera savu zmoniu.
* Pasiilgau mamos kotletu, bet ne "visciuku sparneliu".
* Dievo cia nera. Pasiilgau Jo. Netureti Dievo, tai tas pats kaip suvalgius mamos kotletu nepasakyti aciu.
* Nafik tuos ismislus apie skirtingas kulturas, pasikeitimus, issiskyrimus. Jei myli zmogu, eini su juo kartu
* Pasakyk koks esu, pasakysiu ar pataikei
* Toli, bet artima
* Nesvarbu kokias dezutes statysi, svarbu koks zmogus busi

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą