Briedziai, prisproge briedziai

Po 8 dienu palapineje, nusprendem vaziuot is to Roykeno ir ieskotis darbo kitur. Stovim autostradoj ir tranzuojam, kai staiga viena masina is antros eiles neria i kelkrasti ir kerta stipriai ant stabdziu. Ziurim - bicas su raudonais batais, juokinga kepurele, su ilgais plaukais... Masinoj netvarka didziule, pasirodo jis katik ja gaves ir vaziuoja ja priregistruot, maza to - ji be stabdziu, todel jis stabdo su rankiniu. Po 10 minuciu jis jau sako, kad jis turi mums darbo pas save namie. Dziugaujam.. Vaziuojam per ilgiausia tuneli Norvegijoje kuris tiesiasi po jura, kai staiga masina pradeda krupciot nes nebera benzino ir mes vos besivilkdami islendam i lauka(sustojus masinai, visas tunelis butu uzdaromas). Keletas jo karstligisku sprendimu, isduoda jo nepastovuma.. Atsiputes, tabaka rukantis hipis.. Ta pacia diena aplankom jo rusi, kuris buvo ka tik apiplestas jo draugelio narkomano...Daiktai rusyje, kuriuos veliau teko visus sukrauti i priekaba), isduoda kad sis zmogus megsta KAUPTI, kaupti viskas kas papuola: dulketi drabuziai, saukstukai, laikrasciai, kabeliai...viskas.
Hipio namuose mus pasitinka jo mergina, su kuria jis susipazino pries 8 menesius, kuri turi maza dukra ir giriasi pries pora savaiciu meciusi rukyt zole. Apturim nuostabu vakara prie lauza su gitara rankose.
Gyvenimas cia - vienas istisas chilas, o svarbiausia uz tai gauni pinigu ir nemokama maitinima. Dirbom isviso 30 valandu o praleidom cia dvi savaites beveik. Truputi aptvarkem sita guzta. Rezultato - nesimato, abejojam ar matysis. Is pradziu eme neviltis, nes daiktu jie neismeta...Gyvenom MICUBICI trucke, kuris nunai pasirodo turi ir orkaite ir kriaukle ir lova ir t.t. Zodziu, visiskas hipiskas gvenimas. Kai mes gyvenom masinoje, musu draugai tiek pykosi, tiek mylejosi...dideles dramos, ivairus likimai... Zodziu, pavargom nuo sito truputi. Dar labiau neramino, ka jie veikia lauko tualete 10 min, o iseina truputi apsvaige ir sako kad jiems reikia pailseti...taip taip, jie tikrai kazka vartojo.. Na bet milteliu ar adateliu nesimate. Idomu is kur jie gauna pinigu, nes nei vienas nedirba, o dienas leidzia tiesiog rukydami tabaka lovoje. Norvegija apdovanoja kiekviena zmogu. Apdovanojo ir mus: hipiai pasiule uzeiti i viena ferma pasiklaust ar nera darbo pas juos. Iki tol praejus 10000 namu, sekme nusisypso butent pas situs zmones (turtingus fermerius). Musu darbas - nudazyti ~~80 metu mociutes nama. Dazyti - lengvas darbas, pinigai geri. Dar labiau dziugina tas, kad gavome buta(dalis gyvenamojo namo) su tv, dusu, virtuve ir t.t. Neitiketina.. 8 dienos palapinej - micubici - butas, kas toliau? patys klausiam.... briedziai, prisproge briedziai...prisproge dzemotvarkom palepe...musu namaiju namaibutasnamaskiausai

Pasaka is rusio

Isejo serniukas karta i miska ir ten sutiko sena vilka Hipi. Senas vilkas Hipis ir sako jam:
- Ateik pas mane, i mano urva. Serniukas galvojo galvojo, nelabai norejo, bet labai norejo valgyt - tai sutiko. Bet patekes i urva labai nustebo, nes ant jo uzvirto kalnai ivairiu misko zvereliu kauliuku ir daug kitu keistenybiu. Tada senas vilkas Hipis pasisove parodyti savo retaja ivairiausiu pelesiu kolekcija. Tai buvo pelesiu kolekcija is viso pasaulio, ivairiausiu rusiu, spalvu.. Serniukas truputi issigando, taciau kartu apsidziauge, nes gales tiek daug papasakoti savo draugams, kitiems misko zvereliams, ypatingai savo geriausiai draugei Lapei Snapei..

Kagi, sveiki visi misko zvereliai..Jums raso du serniukai is Norvegijos misku. Atvaziavome cia tikedamiesi ne taip sunkiai susirasti darba ir uzsidirbti pinigu i Islandija. Atvykome i Roykena, maza kalnuose esanti kaimeli. Draugai padejo isikurti miske, prie ezero. Iki tol turejome bedu su 20 kg sveriancia "desra" ir pora 8 kg kupriniu. Taciau sitam miske, visai netiketai, praleidome 8 dienas.
Musu diena prasidedavo taip: atsibundi - lyja, toliau miegi, kad praeitu lietus, atsidarai lietuvisku koncervu, issiruosi i visa diena trunkancia kelione. Pakeliui uzsukame i Statoila nemokamo karsto vandens. Sedim autobusu stoteleje ir jauciames kaip tikri visuomenes atstumtieji. O tada "Helou, wy ar tju stjudenc from Lifjueinija and wy ar luking for e dzob. Wy ken peint, wy ken klyn, wy ken du evrifing". Ir taip kazkur apytiksliai 100 kartu per diena. Dazniausiai pokalbis su zmogum netrunka 10 sekundziu - su kiekvienu "NOU" upas mazeja. Na tiesa buvo viena mociute, dirbtiniais dantim, kuri pasake, kad ateitumem po savaites. Na ir dar keletas panasiu situaciju, taciau situ zmoniu sirdies nesuminkstino nei nupinti vainikai, nei prasymas vandens... Viena mociute, palaikiusi mus benamiais, dave israveti betonini kiema keletai valandu. Tiesa, iseinant paklause ar mums uztenka duonos ir ikiso du virtus kiausus. Bet jausmas buti benamiu isties idomus: jautiesi tiek vienisas, tiek visiskai laisvas ir ivertini kiekviena patoguma.

Viena karta sedejome Roykeno centre be vilties susirasti darba ir zaidem kortomis "durniu". Planavom net i Osla vaziuot, bet stai ziu: dvi polekes eina su kupriakais. Geriau isiziurejus paaiskeja, kad tai musu pazistamos lietuves Jurga ir Asta. Pasirodo joms dar labiau nepasiseke: jos pramiegojo savo skrydi ir isleido visus pinigus naujam bilietui i Norvegija. Jos mums vel suzadino upa ieskoti darbo ir jau kita diena isejom tranzuoti is Roykeno betkur...kai staiga sustojo senas vilkas Hipis.... tesinis veliau

Tiu tiu..

Po nuostabios prietrankų iškylos po Šalčios upelį ir po nuostabaus jubiliejaus sakau tiu tiu...Aš ir Eglutė išlekiam į Norvegiją, pačią brangiausią šalį pasaulyje. Prisipirkom kalną lašinių ir koncervų, tad niekas nebaisu...Bandysime apsistoti (palapinės pagalba) Roykeno apylinkėse, maždaug apie 50 km nuo Oslo.
Norvegijoje yra įprasta kiekvieną vasarą dažyti savo namus, tai mes pulsim jiems į pagalbą. Dėja dabar orai prognozuoja labai lietingą orą, tai turbūt kad teks dviese pagyventi palapinėje ir tuštinti savo koncervus. Na matysim...Tikėkimes oras pagėrrės..Su Egle raminam vienas kitą: blogiau už Angliją jau nebus..
Na, bet ne dėl to mes važiuojam, kad užsidirbt. Mielai praleistume laiką su jumis, bet yra baisus noras keliauti.. Norim užsidirbti, kad aplankytumėm Islandiją...nežinau, kiek tai realu, kiek ne.. laikas parodys, bet rizikuojame tik dėl to...
Stengsimės parašyt kuo dažniau..kam įdomu, vis patikrinkit blogą, ačiū...tiu tiu..