Svarbu, kad svajoji... Svarbu, kad bandai..
Mūsų spėjimai pasiteisino - jie vartoja.. Tuo įsitikinom, kai radom ją perdozavusią, 3 šiaudelius ant stalo ir mažą kruvelę balčiausių miltelių. Ji bandė mums pasiteisinti, kad jai kažkas blogai su pilvu. Papasakojo visą sceną, kaip ji "išsitiesė" vonioje, kaip tirpo galunės, vos galėjo kvėpuoti... Jie - mirę žmonės. Dabar jau aišku iš kur jie gauna pinigų. Dabar jau aišku, kad jie mato savo ateitį per balčiausių miltelių debesį.
Kai vaikui siūlo saldainį, jis jo nori.."Imk saldainį, imk gi, na imk". Bet kai pagaliau vaikui duodamas saldainis - jis pradeda abėjot ar jo nori.
Taip ir mes... Kai atsirado galimybė išvažiuoti į Islandiją pradėjom abėjot ar tai apsimoka, gal esam per daug pavargę, tam nepasiruošę... bet pasiekti Islandiją - buvo visas šios kelionės tikslas. Tik dėl Islandijos kėlėm koją į Norvegiją, ne dėl to, kad užsidirbti pinigų geresnei dienai Lietuvoje, ne tam, kad nusipirktum geresnius džinsus ar galėtum nueiti į boulingą su draugais. Ne, Islandija tai siekiamybė, kuria patikėjom.
Susikontaktavom su žmogum, kuris pardavinėja nelegalius bilietus. Jis man padėjo žiemą pasiekti Kanarų salas už juokingą kainą; sutiko padėti ir šį kartą. Skrydis į Rekjeviką turėjo būt rytojaus dieną. Per couchsurfingą radom net keturis žmonės, kurie galėjo mus apgyvendinti skirtinguose miestuose Islandijoj. Nusprendėm važiuoti į oro usotą su Hipiu, kuris turėjo paimti savo sūnų iš Oslo oro uosto. Paskutinį kartą žvilgteliu į skype, o ten žinutė iš to bičo kur pardavinėja bilietus:
[2009.08.07 15:41:11] : vaidai, zinok nesusipratimas su mentais buvo. neina niekaip dabar. nezinau kiek neis. labai nelaiku atsitiko bedos.
Na ir viskas.. Nenupasakosiu jausmo, kaip jautėmės. Vaiko pasaka ir išliko tik naivia pasaka.. Bet svarbu, kad svajoji... Svarbu, kad bandai.. aš džiaugiuosi mumis...džiaugiuosi dėl to, kad buvom arti jos...
Mūsų spėjimai pasiteisino - jie vartoja.. Tuo įsitikinom, kai radom ją perdozavusią, 3 šiaudelius ant stalo ir mažą kruvelę balčiausių miltelių. Ji bandė mums pasiteisinti, kad jai kažkas blogai su pilvu. Papasakojo visą sceną, kaip ji "išsitiesė" vonioje, kaip tirpo galunės, vos galėjo kvėpuoti... Jie - mirę žmonės. Dabar jau aišku iš kur jie gauna pinigų. Dabar jau aišku, kad jie mato savo ateitį per balčiausių miltelių debesį.
Kai vaikui siūlo saldainį, jis jo nori.."Imk saldainį, imk gi, na imk". Bet kai pagaliau vaikui duodamas saldainis - jis pradeda abėjot ar jo nori.
Taip ir mes... Kai atsirado galimybė išvažiuoti į Islandiją pradėjom abėjot ar tai apsimoka, gal esam per daug pavargę, tam nepasiruošę... bet pasiekti Islandiją - buvo visas šios kelionės tikslas. Tik dėl Islandijos kėlėm koją į Norvegiją, ne dėl to, kad užsidirbti pinigų geresnei dienai Lietuvoje, ne tam, kad nusipirktum geresnius džinsus ar galėtum nueiti į boulingą su draugais. Ne, Islandija tai siekiamybė, kuria patikėjom.
Susikontaktavom su žmogum, kuris pardavinėja nelegalius bilietus. Jis man padėjo žiemą pasiekti Kanarų salas už juokingą kainą; sutiko padėti ir šį kartą. Skrydis į Rekjeviką turėjo būt rytojaus dieną. Per couchsurfingą radom net keturis žmonės, kurie galėjo mus apgyvendinti skirtinguose miestuose Islandijoj. Nusprendėm važiuoti į oro usotą su Hipiu, kuris turėjo paimti savo sūnų iš Oslo oro uosto. Paskutinį kartą žvilgteliu į skype, o ten žinutė iš to bičo kur pardavinėja bilietus:
[2009.08.07 15:41:11] : vaidai, zinok nesusipratimas su mentais buvo. neina niekaip dabar. nezinau kiek neis. labai nelaiku atsitiko bedos.
Na ir viskas.. Nenupasakosiu jausmo, kaip jautėmės. Vaiko pasaka ir išliko tik naivia pasaka.. Bet svarbu, kad svajoji... Svarbu, kad bandai.. aš džiaugiuosi mumis...džiaugiuosi dėl to, kad buvom arti jos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą