Isejo serniukas karta i miska ir ten sutiko sena vilka Hipi. Senas vilkas Hipis ir sako jam:
- Ateik pas mane, i mano urva. Serniukas galvojo galvojo, nelabai norejo, bet labai norejo valgyt - tai sutiko. Bet patekes i urva labai nustebo, nes ant jo uzvirto kalnai ivairiu misko zvereliu kauliuku ir daug kitu keistenybiu. Tada senas vilkas Hipis pasisove parodyti savo retaja ivairiausiu pelesiu kolekcija. Tai buvo pelesiu kolekcija is viso pasaulio, ivairiausiu rusiu, spalvu.. Serniukas truputi issigando, taciau kartu apsidziauge, nes gales tiek daug papasakoti savo draugams, kitiems misko zvereliams, ypatingai savo geriausiai draugei Lapei Snapei..
- Ateik pas mane, i mano urva. Serniukas galvojo galvojo, nelabai norejo, bet labai norejo valgyt - tai sutiko. Bet patekes i urva labai nustebo, nes ant jo uzvirto kalnai ivairiu misko zvereliu kauliuku ir daug kitu keistenybiu. Tada senas vilkas Hipis pasisove parodyti savo retaja ivairiausiu pelesiu kolekcija. Tai buvo pelesiu kolekcija is viso pasaulio, ivairiausiu rusiu, spalvu.. Serniukas truputi issigando, taciau kartu apsidziauge, nes gales tiek daug papasakoti savo draugams, kitiems misko zvereliams, ypatingai savo geriausiai draugei Lapei Snapei..
Kagi, sveiki visi misko zvereliai..Jums raso du serniukai is Norvegijos misku. Atvaziavome cia tikedamiesi ne taip sunkiai susirasti darba ir uzsidirbti pinigu i Islandija. Atvykome i Roykena, maza kalnuose esanti kaimeli. Draugai padejo isikurti miske, prie ezero. Iki tol turejome bedu su 20 kg sveriancia "desra" ir pora 8 kg kupriniu. Taciau sitam miske, visai netiketai, praleidome 8 dienas.
Musu diena prasidedavo taip: atsibundi - lyja, toliau miegi, kad praeitu lietus, atsidarai lietuvisku koncervu, issiruosi i visa diena trunkancia kelione. Pakeliui uzsukame i Statoila nemokamo karsto vandens. Sedim autobusu stoteleje ir jauciames kaip tikri visuomenes atstumtieji. O tada "Helou, wy ar tju stjudenc from Lifjueinija and wy ar luking for e dzob. Wy ken peint, wy ken klyn, wy ken du evrifing". Ir taip kazkur apytiksliai 100 kartu per diena. Dazniausiai pokalbis su zmogum netrunka 10 sekundziu - su kiekvienu "NOU" upas mazeja. Na tiesa buvo viena mociute, dirbtiniais dantim, kuri pasake, kad ateitumem po savaites. Na ir dar keletas panasiu situaciju, taciau situ zmoniu sirdies nesuminkstino nei nupinti vainikai, nei prasymas vandens... Viena mociute, palaikiusi mus benamiais, dave israveti betonini kiema keletai valandu. Tiesa, iseinant paklause ar mums uztenka duonos ir ikiso du virtus kiausus. Bet jausmas buti benamiu isties idomus: jautiesi tiek vienisas, tiek visiskai laisvas ir ivertini kiekviena patoguma.
Viena karta sedejome Roykeno centre be vilties susirasti darba ir zaidem kortomis "durniu". Planavom net i Osla vaziuot, bet stai ziu: dvi polekes eina su kupriakais. Geriau isiziurejus paaiskeja, kad tai musu pazistamos lietuves Jurga ir Asta. Pasirodo joms dar labiau nepasiseke: jos pramiegojo savo skrydi ir isleido visus pinigus naujam bilietui i Norvegija. Jos mums vel suzadino upa ieskoti darbo ir jau kita diena isejom tranzuoti is Roykeno betkur...kai staiga sustojo senas vilkas Hipis.... tesinis veliau
Musu diena prasidedavo taip: atsibundi - lyja, toliau miegi, kad praeitu lietus, atsidarai lietuvisku koncervu, issiruosi i visa diena trunkancia kelione. Pakeliui uzsukame i Statoila nemokamo karsto vandens. Sedim autobusu stoteleje ir jauciames kaip tikri visuomenes atstumtieji. O tada "Helou, wy ar tju stjudenc from Lifjueinija and wy ar luking for e dzob. Wy ken peint, wy ken klyn, wy ken du evrifing". Ir taip kazkur apytiksliai 100 kartu per diena. Dazniausiai pokalbis su zmogum netrunka 10 sekundziu - su kiekvienu "NOU" upas mazeja. Na tiesa buvo viena mociute, dirbtiniais dantim, kuri pasake, kad ateitumem po savaites. Na ir dar keletas panasiu situaciju, taciau situ zmoniu sirdies nesuminkstino nei nupinti vainikai, nei prasymas vandens... Viena mociute, palaikiusi mus benamiais, dave israveti betonini kiema keletai valandu. Tiesa, iseinant paklause ar mums uztenka duonos ir ikiso du virtus kiausus. Bet jausmas buti benamiu isties idomus: jautiesi tiek vienisas, tiek visiskai laisvas ir ivertini kiekviena patoguma.
Viena karta sedejome Roykeno centre be vilties susirasti darba ir zaidem kortomis "durniu". Planavom net i Osla vaziuot, bet stai ziu: dvi polekes eina su kupriakais. Geriau isiziurejus paaiskeja, kad tai musu pazistamos lietuves Jurga ir Asta. Pasirodo joms dar labiau nepasiseke: jos pramiegojo savo skrydi ir isleido visus pinigus naujam bilietui i Norvegija. Jos mums vel suzadino upa ieskoti darbo ir jau kita diena isejom tranzuoti is Roykeno betkur...kai staiga sustojo senas vilkas Hipis.... tesinis veliau
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą