idegusio vaiko sapaliojimai apie nieka

• ouasdhkj d[ducvhja casik o ihas jlk nu ir sunku rasyt ta bloga. Kazkaip nori kuo idomiau parasyt ir t.t. bet reikia labiau spontaniskai. Neidomu taip.

• Nu tai ka pacanai. as sedziu dbr ant sofos savo svetaineje, geriu alu is didziulio butelio, klausaus u2 ir rasau jums. bene tiems, kuriems gal dar kazkiek idomu ka tas molis veikia portugalijoj.
  
• Tai kagi. Gyvenam tusu namelyje su 5-6 bedroomais, trim voniom ir t.t. pirma savaite pasiklysdavau. dbr jau zinau kur kas. tik tuliko tam tikram reikalui dar neissirinku.
• Taip ir sedziu per dienas. Na iseinu i miesta pasitusint, ba jau daug draugu yra visokiu miesto centre. Centre? na kaip...tai labiau vieta kur visi renkasi tusintis - bairro alto. Na ypatinga vietele, kiekviena diena vyksta grandioziniai tusai, sokiai pokiai, koncertai, pokalbiai ir t.t. dbr jau man truputi pabodo tas.
  
• noriu kazko naujo, nes mokslai prasides tik 21 diena ir tai kokia savaite jauciu nieko neveiksim. Tai nusprendem su Julija vaziuot patranzuot po portugalija ir ispanija. nzn kur tiksliai vaziuosim, kur masinos nuves. Mat noris istrukti is cia, nes vat kad truksta draugu kazkaip vistiek...
  
• atsibodo skaityt knyga, alu gert, tusintis, sedet ant sofos, kakot, valgyt.... reik imtis kazko...su jumis butu lengviau, teks viska pradet nuo nulio. na ir idomu. o ka? svetimoj salyje ieskotis draugu, vieteliu....na na...
• aisku yra jau tu draugu: trys lietuvaites mergaites, belgas ir prancuzas - visi architektai visi po vienu stogu...
  
• bet nera jusu. hm... atvaziuokit visgi.
  
• Cia suzinojau kad mes lietuviai tikrai didziuojames savo salimi. Kiekviena karta sutikus svetimsali: " u know what, but in Lithuania we have...Lithuania is..."ir t.t.
  
• taip tariant: kad ir kokie mes butumem kritikai ir t.t. kad ir krepsininkai beviltiskai iskrenta is europos cempionato mes vistiek sugebam didziuotis tuo ka turim.
  

• Nu zodziu prirasiau as cia nesamoniu ir netaisysiu, zinot. tai ka sakau, toks ir esu.

• cia as pradedu be nieko kurti aplinka sau. tik neduok Dieve pamirst tos aplinkos kuria turiu Lietuvoje.
  
• jus.
  
• (tai ne depresija, tai dziaugsmas, kad turiu jus)

Sokoladinem spalvom ismaliavotos gatves

Jau savaite esu Lisabonoje ir vis dar be buto :) Nezinau ka darytumem, jei negyventumem pas zmones is couchsurfingo. Jie mums duoda tuzinus patarimu, aprodo miesta, tusinasi su mumis ir t.t. Ziauriai kieta...manau, kad tik taip - per pacius zmones, gali suprasti miesta ir su juo susipazinti, o ne deliotis pliusiukus uz kiekvieno monumento...O tu pliusiuku Lisabonoje tikrai daug :) bet neesme apie juos.. Grazu ir tiek. Kur kas idomiau gatves gyvenimas: kiekviena diena susilaukiu apie 7 pasiulymus is drugdealeriu...o ju virtuve puiki: kokas, mj, hasisa, ko tik sirdis geidzia.. Taip pat gatvese lankosi daug elgetu, panku ar siaip benamiu.. Jiems cia salygos gyventi ir vystytis labai palankios: diena temperatura siekia 35 laipsnius, nakti nukrenta iki 18, pilna 'naiviu' turistu. Gatves ispaisytos grafiti, galima atrasti i 'satta' panasiu klubeliu. Zodziu, apibendrinus, cia gyvenimas verda gatvese - niekas namie nesedi.
Butas, kuri rodos jau tikrai gausim, priklauso senam 80 metu kupriukui. Jis nelabai kazka mato, nesneka angliskai, nelabai ir portugaliskai..Siam seneliui priklauso visas namas senamiestyje(apie 10 butu). Portugalai sako, kad cia iprasta tureti tiek nekilnojamo turto. Butas turi 5 miegamuosius(vienas miegamasis dvigubas), saliona, virtuve ir 3 tulikus. ZOdziu puikus variantas gyventi, linksmintis ir priglausti svecius is Lietuvos :) Tai va, privalot atvaziuot..Maziau pazadu daugiau darbu.aciu

jei turit klausimu belenkokiu laisvai rasykit i komentarus, tikrai atsakysiu..

Na

Nu zdarovi pacanai. Is pradziu norejau visiems padekoti, kas dalyvavo pas mane sode per mano isleistuves. Po visos vasaros pamatyti jus buvo ziauriai faina ir malonu. Kazkaip pasiilgti speji zmoniu, kad ir kaip skambetu sentimentaliai. Bet dar labiau pasiilgsiu jusu dabar, kai esu Lisabonoje.
Dabar esam trumpam pas tokias lietuvaites, taciau jau siandien kelsimes pas kitus zmones is couchsurfingo, kurie pades mums susirasti buta. Nors planavom is pradziu pakeliauti tranzu savaite po Portugalija, bet nusprendem kad dabar geriausia butu susirasti buta, kur poto galetumem gyventi, ba cia ziauriai sunku tai padaryti... Tikiuosi liks laiko suderinti ir kelione ir paieskas.
Siaip Lisabbonos dar nemaciau, bet jau pasirode labai didinga. Lauke oras ne toks jau saltas - 35 laipsniai karscio. Kiek supratau, visi cia eina surfinti ir neturi kitu problemu... :) Portugalai pasirode labai mieli zmones, atsipute, visada pades... Na daugiau apie pacia portugalija parasysiu kai apsiprasiu cia. Dabar tai tiesiog pirmi ispudziai.
Tai kaip ir tiek vat va :)

Vaiko pasaka išliko tik pasaka..

Svarbu, kad svajoji... Svarbu, kad bandai..
Mūsų spėjimai pasiteisino - jie vartoja.. Tuo įsitikinom, kai radom ją perdozavusią, 3 šiaudelius ant stalo ir mažą kruvelę balčiausių miltelių. Ji bandė mums pasiteisinti, kad jai kažkas blogai su pilvu. Papasakojo visą sceną, kaip ji "išsitiesė" vonioje, kaip tirpo galunės, vos galėjo kvėpuoti... Jie - mirę žmonės. Dabar jau aišku iš kur jie gauna pinigų. Dabar jau aišku, kad jie mato savo ateitį per balčiausių miltelių debesį.
Kai vaikui siūlo saldainį, jis jo nori.."Imk saldainį, imk gi, na imk". Bet kai pagaliau vaikui duodamas saldainis - jis pradeda abėjot ar jo nori.
Taip ir mes... Kai atsirado galimybė išvažiuoti į Islandiją pradėjom abėjot ar tai apsimoka, gal esam per daug pavargę, tam nepasiruošę... bet pasiekti Islandiją - buvo visas šios kelionės tikslas. Tik dėl Islandijos kėlėm koją į Norvegiją, ne dėl to, kad užsidirbti pinigų geresnei dienai Lietuvoje, ne tam, kad nusipirktum geresnius džinsus ar galėtum nueiti į boulingą su draugais. Ne, Islandija tai siekiamybė, kuria patikėjom.
Susikontaktavom su žmogum, kuris pardavinėja nelegalius bilietus. Jis man padėjo žiemą pasiekti Kanarų salas už juokingą kainą; sutiko padėti ir šį kartą. Skrydis į Rekjeviką turėjo būt rytojaus dieną. Per couchsurfingą radom net keturis žmonės, kurie galėjo mus apgyvendinti skirtinguose miestuose Islandijoj. Nusprendėm važiuoti į oro usotą su Hipiu, kuris turėjo paimti savo sūnų iš Oslo oro uosto. Paskutinį kartą žvilgteliu į skype, o ten žinutė iš to bičo kur pardavinėja bilietus:
[2009.08.07 15:41:11] : vaidai, zinok nesusipratimas su mentais buvo. neina niekaip dabar. nezinau kiek neis. labai nelaiku atsitiko bedos.
Na ir viskas.. Nenupasakosiu jausmo, kaip jautėmės. Vaiko pasaka ir išliko tik naivia pasaka.. Bet svarbu, kad svajoji... Svarbu, kad bandai.. aš džiaugiuosi mumis...džiaugiuosi dėl to, kad buvom arti jos...

Briedziai, prisproge briedziai

Po 8 dienu palapineje, nusprendem vaziuot is to Roykeno ir ieskotis darbo kitur. Stovim autostradoj ir tranzuojam, kai staiga viena masina is antros eiles neria i kelkrasti ir kerta stipriai ant stabdziu. Ziurim - bicas su raudonais batais, juokinga kepurele, su ilgais plaukais... Masinoj netvarka didziule, pasirodo jis katik ja gaves ir vaziuoja ja priregistruot, maza to - ji be stabdziu, todel jis stabdo su rankiniu. Po 10 minuciu jis jau sako, kad jis turi mums darbo pas save namie. Dziugaujam.. Vaziuojam per ilgiausia tuneli Norvegijoje kuris tiesiasi po jura, kai staiga masina pradeda krupciot nes nebera benzino ir mes vos besivilkdami islendam i lauka(sustojus masinai, visas tunelis butu uzdaromas). Keletas jo karstligisku sprendimu, isduoda jo nepastovuma.. Atsiputes, tabaka rukantis hipis.. Ta pacia diena aplankom jo rusi, kuris buvo ka tik apiplestas jo draugelio narkomano...Daiktai rusyje, kuriuos veliau teko visus sukrauti i priekaba), isduoda kad sis zmogus megsta KAUPTI, kaupti viskas kas papuola: dulketi drabuziai, saukstukai, laikrasciai, kabeliai...viskas.
Hipio namuose mus pasitinka jo mergina, su kuria jis susipazino pries 8 menesius, kuri turi maza dukra ir giriasi pries pora savaiciu meciusi rukyt zole. Apturim nuostabu vakara prie lauza su gitara rankose.
Gyvenimas cia - vienas istisas chilas, o svarbiausia uz tai gauni pinigu ir nemokama maitinima. Dirbom isviso 30 valandu o praleidom cia dvi savaites beveik. Truputi aptvarkem sita guzta. Rezultato - nesimato, abejojam ar matysis. Is pradziu eme neviltis, nes daiktu jie neismeta...Gyvenom MICUBICI trucke, kuris nunai pasirodo turi ir orkaite ir kriaukle ir lova ir t.t. Zodziu, visiskas hipiskas gvenimas. Kai mes gyvenom masinoje, musu draugai tiek pykosi, tiek mylejosi...dideles dramos, ivairus likimai... Zodziu, pavargom nuo sito truputi. Dar labiau neramino, ka jie veikia lauko tualete 10 min, o iseina truputi apsvaige ir sako kad jiems reikia pailseti...taip taip, jie tikrai kazka vartojo.. Na bet milteliu ar adateliu nesimate. Idomu is kur jie gauna pinigu, nes nei vienas nedirba, o dienas leidzia tiesiog rukydami tabaka lovoje. Norvegija apdovanoja kiekviena zmogu. Apdovanojo ir mus: hipiai pasiule uzeiti i viena ferma pasiklaust ar nera darbo pas juos. Iki tol praejus 10000 namu, sekme nusisypso butent pas situs zmones (turtingus fermerius). Musu darbas - nudazyti ~~80 metu mociutes nama. Dazyti - lengvas darbas, pinigai geri. Dar labiau dziugina tas, kad gavome buta(dalis gyvenamojo namo) su tv, dusu, virtuve ir t.t. Neitiketina.. 8 dienos palapinej - micubici - butas, kas toliau? patys klausiam.... briedziai, prisproge briedziai...prisproge dzemotvarkom palepe...musu namaiju namaibutasnamaskiausai

Pasaka is rusio

Isejo serniukas karta i miska ir ten sutiko sena vilka Hipi. Senas vilkas Hipis ir sako jam:
- Ateik pas mane, i mano urva. Serniukas galvojo galvojo, nelabai norejo, bet labai norejo valgyt - tai sutiko. Bet patekes i urva labai nustebo, nes ant jo uzvirto kalnai ivairiu misko zvereliu kauliuku ir daug kitu keistenybiu. Tada senas vilkas Hipis pasisove parodyti savo retaja ivairiausiu pelesiu kolekcija. Tai buvo pelesiu kolekcija is viso pasaulio, ivairiausiu rusiu, spalvu.. Serniukas truputi issigando, taciau kartu apsidziauge, nes gales tiek daug papasakoti savo draugams, kitiems misko zvereliams, ypatingai savo geriausiai draugei Lapei Snapei..

Kagi, sveiki visi misko zvereliai..Jums raso du serniukai is Norvegijos misku. Atvaziavome cia tikedamiesi ne taip sunkiai susirasti darba ir uzsidirbti pinigu i Islandija. Atvykome i Roykena, maza kalnuose esanti kaimeli. Draugai padejo isikurti miske, prie ezero. Iki tol turejome bedu su 20 kg sveriancia "desra" ir pora 8 kg kupriniu. Taciau sitam miske, visai netiketai, praleidome 8 dienas.
Musu diena prasidedavo taip: atsibundi - lyja, toliau miegi, kad praeitu lietus, atsidarai lietuvisku koncervu, issiruosi i visa diena trunkancia kelione. Pakeliui uzsukame i Statoila nemokamo karsto vandens. Sedim autobusu stoteleje ir jauciames kaip tikri visuomenes atstumtieji. O tada "Helou, wy ar tju stjudenc from Lifjueinija and wy ar luking for e dzob. Wy ken peint, wy ken klyn, wy ken du evrifing". Ir taip kazkur apytiksliai 100 kartu per diena. Dazniausiai pokalbis su zmogum netrunka 10 sekundziu - su kiekvienu "NOU" upas mazeja. Na tiesa buvo viena mociute, dirbtiniais dantim, kuri pasake, kad ateitumem po savaites. Na ir dar keletas panasiu situaciju, taciau situ zmoniu sirdies nesuminkstino nei nupinti vainikai, nei prasymas vandens... Viena mociute, palaikiusi mus benamiais, dave israveti betonini kiema keletai valandu. Tiesa, iseinant paklause ar mums uztenka duonos ir ikiso du virtus kiausus. Bet jausmas buti benamiu isties idomus: jautiesi tiek vienisas, tiek visiskai laisvas ir ivertini kiekviena patoguma.

Viena karta sedejome Roykeno centre be vilties susirasti darba ir zaidem kortomis "durniu". Planavom net i Osla vaziuot, bet stai ziu: dvi polekes eina su kupriakais. Geriau isiziurejus paaiskeja, kad tai musu pazistamos lietuves Jurga ir Asta. Pasirodo joms dar labiau nepasiseke: jos pramiegojo savo skrydi ir isleido visus pinigus naujam bilietui i Norvegija. Jos mums vel suzadino upa ieskoti darbo ir jau kita diena isejom tranzuoti is Roykeno betkur...kai staiga sustojo senas vilkas Hipis.... tesinis veliau

Tiu tiu..

Po nuostabios prietrankų iškylos po Šalčios upelį ir po nuostabaus jubiliejaus sakau tiu tiu...Aš ir Eglutė išlekiam į Norvegiją, pačią brangiausią šalį pasaulyje. Prisipirkom kalną lašinių ir koncervų, tad niekas nebaisu...Bandysime apsistoti (palapinės pagalba) Roykeno apylinkėse, maždaug apie 50 km nuo Oslo.
Norvegijoje yra įprasta kiekvieną vasarą dažyti savo namus, tai mes pulsim jiems į pagalbą. Dėja dabar orai prognozuoja labai lietingą orą, tai turbūt kad teks dviese pagyventi palapinėje ir tuštinti savo koncervus. Na matysim...Tikėkimes oras pagėrrės..Su Egle raminam vienas kitą: blogiau už Angliją jau nebus..
Na, bet ne dėl to mes važiuojam, kad užsidirbt. Mielai praleistume laiką su jumis, bet yra baisus noras keliauti.. Norim užsidirbti, kad aplankytumėm Islandiją...nežinau, kiek tai realu, kiek ne.. laikas parodys, bet rizikuojame tik dėl to...
Stengsimės parašyt kuo dažniau..kam įdomu, vis patikrinkit blogą, ačiū...tiu tiu..