2010 m. sausio 13 d., trečiadienis

tankai kaip barankos

sveiki pacanai! gal ne pacanai, kiek broliai!
Sia tokia "grazia" diena as pabaigiau visus savo egzaminus! Jau dbr esu visiskai laisvas ir galiu daryt ka noriu iki vasario 2 dienos (ta diena griztu). Tiesa turesiu dvi keliones: viena jau rytoj i Barselona, o 24 diena skrendu i Madeiros sala. Tikiuosi labai patiks ir bus kuo megautis :) Pasistengsiu pasidalinti daugiau is kelioniu...sunku zadet ir ivykdit pazadus heh

Bet del ko as siaip norejau parasyt...Sausio 13 diena. Ka ji man reiskia ir kaip ji man prabyla cia toli nuo Lietuvos. Is tiesu sunku sneket apie sia diena ar kovo 11 ar kitas datas, nes tu to nepatyriai, tu nebuvai to dalyvis. Sako: mes esam naujoji karta, ta kuri jau bus kitokia negu buvo ir jau musu laukia sviesus rytojus. Ir zinot ka? as tikiu i sita sviesu rytoju, nes matau daug graziu veidu kurie puos musu ateiti.
Jau kazkada rasiau jums: mes tiek daug snekam cia apie Lietuva. Turbut ne vienas kitas nepasakoja taip apie savo sali nepaklaustas kaip mes - lietuviai. Visai nesenai pasakojom Romanui (prancuzui) apie Lietuva ir rodem jam visokius filmukus apie savo sali.. Skrydis per Lietuva, Baltijos kelias, sausio 13, sibiras ir t.t. Ir zinot kaip jauciaus? panasiai is tiesu kaip dbr rasydamas: man bega siurpuliukai kalbant apie savo tevyne. Kazkas gyvena manyje kas mate visus tuos ivykius, ten dalyvavo ir siurpina mane. Paklausiau Sigitos ar ji taip pat jauciasi ir pamaciau susigraudinusi veida. Kodel? ka mums gali reiksti si data? Pasirodo gali: ji reiskia mums Nepriklausomybe uz kuria mes dekojam ir skelbiam kitiems. 20 metu laisvi. kas tai? tai taip nesenai...Dieve, buk su mumis, kad mes tokie "siaurieciai" ir stuobriai galetume istarti tai atvirai: as didziuojuosi budamas lietuviu - tai ka as sakau sau kiekviena diena.
Mumyse gyvena didi brolyste, kuri jungia mus nuo seno. Kalbekim apie tai atvirai

5 komentarai:

  1. Bet ar ta „arši“ laisvės idėja tikrai turėjo taip įsigalėti? Šiaip ar taip mes viena iš prasčiausiai besitvarkančių postsocialistinių valstybių. Savižudybės, alkoholizmas, kolūkių griūtis, ekonominis nesusitvarkymas... Ar tikrai yra čia taip kuo didžiuotis? Man atrodo, kad apakinti truputi buvo mūsų tėvų kartos žmonės, gal ir gero dalyko, tačiau vis tiek apakinti. Pabaigai ir pamąstymui Sokrato žodžiai: „Aš ne atėnas, ir ne graikas, aš - pasaulio pilietis“

    Tomas

    AtsakytiPanaikinti
  2. Mes didziuojames savo saknim, o ne tai kas po truputi griuna. Atskirsk tai.
    Gaila, kad toks pesimizmas vyrauja salyje.
    Zmogus be salies- zmogus be identiteto

    AtsakytiPanaikinti
  3. Vienas didžiuojasi, kitas nesididžiuoja, ir gyvena visi, tokie individualistai, griūvančioje dabartyje.

    Aš sutinku, kad Lietuva turėjo gražių laikų, kad galbūt yra kuo didžiuotis, taigi ir identitetas žmogaus dabar dvejopas:
    Viena pusė sako: AŠ ESU LIETUVIS!
    O kita: BLEMBA, ŠALIE, NESUGRIŪK, AŠ NENORIU EMIGRUOTI...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Tam mes ir esam, kad atsatytumem ta griuvima.
    Emigracija sitoj vietoj ne iseitis, o tik zenklas, kad esi silpnas ir nebetiki.
    Taip, visi esam pasaulio zmones, bet esame ir savo tautos zmones.
    Pirmiausia reikia maziau ja dergti ir labiau myleti. Lengva buti pesimistu ir sudirbti kazka, taciau sunku tiketi ir prisikelti (ko labai truksta Lietuvos zmonems beje).
    Kas jei ne mes, ja atsatysim?

    AtsakytiPanaikinti
  5. Aš nesutinku, kad valstybė yra kaip pagrindinė instancija. Ir emigracija yra išeitis, kai, pavyzdžiui, negali surasti pragyvenimo šaltinio, kai nori užtikrinti vaikų ateitį, kai nori jaustis saugus. Yra svarbių dalykų ir be šalies.

    AtsakytiPanaikinti